„Kauno alus” yra įsikūręs pačiame Kauno centre, Savanorių prospekto pradžioje. Ilgą laiką buvo manyta, kad pirmasis šios Kauno alaus daryklos paminėjimas užfiksuotas 1888 metais, tačiau, tyrinėjant archyvuose sukauptus dokumentus, buvo atrastas 1846 metų tuometinės caro kanceliarijos rašytas dokumentas, kuriame minima ši alaus darykla.
Oficialia daryklos įsteigimo data tapo 1888 m., kai ją įsigijo Aleksandras Bliumentalis. Vėliau „Ragučio” vardu pavadintą daryklą, 1934-1935 m. valdė akcininkai Hipatija Yčienė, Volfas Brekloris bei Silonas Švarcas. Iki tol epizodiškai dirbdavusi įmonė pradėjo nuolatinę alaus gamybą ir suklestėjo.
Vėliau darykla visiškai atiteko garsiai Kauno verslininkų Yčų šeimai.
Hipatijos Yčienės valdoma alaus darykla parduodavo daugiausiai alaus laikinojoje sostinėje, o jos verdamas alus buvo vertinamas ne tik šalyje, bet ir Europoje.
Po karo dar veikusi kaip savarankiška įmonė, 1959 m. „Ragutis” susijungė su kitu Kauno bravaru „Raudonąja pašvaiste” ir buvo įkurtas susivienijimas pavadintas „Ragučio” vardu. Po nepriklausomybės atkūrimo bravoras vėl tapo savarankiška įmone, bet neteko „Ragučio” vardo ir pasivadino „Žalstyčio” vardu, kilusiu nuo alaus gamyboje naudojamų žalsvyčių veislės žirnių pavadinimo.
„Kauno alaus” daryklos atgimimas prasidėjo 2000 metų rudenį, kuomet tada dar „Žalsvyčiu” besivadinusią daryklą įsigijo naujieji savininkai. Būtent jie užsimojo išsaugoti ir modernizuoti seniausią šalyje originaliose patalpose išlikusią alaus daryklą ir taip atversti naują lietuviško alaus istorijos puslapį.
2001 metais, daryklos pavadinimas pakeistas į AB „Kauno alus”.
Kiek ilgiau nei per pusmetį atliktame įmonės modernizavime dalyvavo tarptautinis maisto pramonės koncernas „Alfa Laval”. Senosios daryklos patalpose buvo sumontuota Vokietijos gamintojo „Steinecker GmbH” alaus filtravimo įranga, nuklota 2000 metrų naujų vamzdžių, sumontuotas aludarių vertinamas šlapio malimo malūnas.
Kai kurie išsaugoti „Kauno alaus” daryklos įrengimai mena 1923 m. gamyklos modernizavimą. Daugelis senųjų įrengimų išgyveno iki pat paskutinio gamyklos atnaujinimo, jie bus išsaugoti ir puoš daryklos muziejų.
Kartu su istoriniu palikimu „Kauno alaus” darykla paveldėjo ir, unikalų alų leidžiančias virti, gamtos dovanas. Visos atsinaujinusios daryklos alaus rūšys brandinamos Žaliakalnio kalvos šlaito gilumoje, dar praeitame amžiuje iškastuose rūsiuose. Juose visus metus laikosi vienoda temperatūra. Tokios gamtos dovanos neturi jokia kita alaus darykla Lietuvoje.
Dar nuo Nepriklausomos Lietuvos laikų „Kauno alaus” gamykla garsėjo nepaprastu šaltiniu, kuris pradėjo trykšti daryklos kieme gręžiant šulinį. 1925 metu „Lietuvos ūkininko” žiniomis, šaltinis trykšdavęs tokiu stiprumu, kad per valandą duodavęs iki 5 tūkst. kibirų gryno kaip krištolas vandens. Iš 289 metrų gilumo šulinio plūstantis vandens fontanas kartą buvo užliejęs net pusę Laisvės alėjos. Šaltinis, kuris sovietmečiu buvo užplombuotas, buvo vėl atrastas ir laukia savo laiko.
Dar viena istorijos dovana yra „Kauno alaus” kieme esantis senoji salyklidė, kurioje savininkai planuoja įrengti alaus restoraną ir muziejų.
„Kauno alus” yra vienintelė stambesnė įmonė alų fermentuojanti atviruoju būdu. Pati fermentacija vyksta nuo 7-ių iki 14-kos dienų, po to natūralus, nepagreitintas brandinimo procesas užtrunka dar 30-60 dienų.
Taip gimstantis alus turi savitą skonį ir nepakartojamą charakterį. Visi Kauno alūs nėra dirbtinai sodrinami angliarūgšte, todėl išlaiko storą, standžią putą.
„Kauno alus” Žaliakalnio rūsiuose nuolatos brandina 13 alaus rūšių, jas pilsto į BBH, KEG tipo ir plastikinius PET tipo butelius.
[/jzpub_welcome]
